- švebeldė
- švebel̃dė sf. (2) 1. menk. burna, veidas: Kai duosiu per švebel̃dę, daugiau netauzysi niekų! Šk. 2. scom. Krč žr. švebelda 1: Jonas švebel̃dė Plv.
Dictionary of the Lithuanian Language.
švebeldė
Look at other dictionaries:
švebeldenti — švebeldenti, ẽna, ẽno žr. švebeldžiuoti 1: Laume, aš tavęs nebijau! Visiškai nebijau… – švebeldena išbalusios lūpos rš … Dictionary of the Lithuanian Language
